Skrandžio mažinimo operacija – visi „už“ ir „prieš“ iš chirurgo lūpų

Skrandžio mažinimo operacija – visi „už“ ir „prieš“ iš chirurgo lūpų

Turint viršsvorio ar esant nutukimui neišvengiamai anksčiau ar vėliau susiduriama su dilema – gal padėtų skrandžio mažinimo operacija? Nepagražinta tiesa ir faktais, kada verta darytis tokią operaciją, kokios yra galimos rizikos ir kitos išeitys atsikratyti svorio, pasakoja abdominalinės chirurgijos gydytojas prof. habil. dr. Antanas Mickevičius.

Populiariausi operacijų tipai ir jų skirtumai

 

Gydytojas prof. habil. dr. Antanas Mickevičius

Antanas Mickevičius specializuojasi nutukimo gydyme ir pilvo operacijose, kuomet įsikišama į virškinamojo trakto darbą. Tokios operacijos daromos laparoskopo pagalba, t.y., per mažas skylutes, neatliekant pjūvių. Jis atkreipia dėmesį į du, dažniausiai nutukimo chirurgijos praktikoje taikomus, operacijų tipus:

  • tos, kurių metu paveikiama skrandžio talpa. Įprastai, ji sumažinama, todėl žmogus fiziškai nebegali suvalgyti didelio maisto kiekio, bei nuo mažo kiekio greitai pajaučia sotumą;
  • tos, kurių metu keičiamas ne tik skrandžio tūris, bet ir padaromos naujos jungtys tarp žarnų, kad maistas nuo virškinimo trakto viršaus iki apačios keliautų trumpesniu keliu. Tokiu atveju ne tik sumažinamas suvartojamo maisto kiekis, bet ir sumažėja jo įsisavinimas.

Chirurgo teigimu, pasaulyje šiuo metu dažniausiai atliekama viena iš šių operacijų – „Pirmajam mano minėtų operacijų tipui priklausanti „rankove“ arba pakraštine skrandžio rezekcija (angl. sleeve resection) vadinama operacija. Jos metu pašalinama dalis skrandžio, paliekant apie 30% buvusio tūrio. Šio tipo operacijų atliekama vis daugiau, nes po jos maistas slenka tuo pačiu keliu kaip iki operacijos, tačiau, pašalinus didžiąją skrandžio dalį, įvyksta hormoniniai organizmo persitvarkymai. Sumažėja alkio jausmas, pagerėja širdies-kraujagyslių sistemos veikla bei stabiliai mažėja svoris.

Antrajam operacijų tipui priskiriama skrandžio apylankos operacija (angl. gastric bypass). Jos metu iš organizmo niekas nepašalinama. Skrandis padalinamas į dvi dalis – apatinę (didesnę) ir viršutinę (vadinamą skrandeliu). Apatinė dalis užsiuvama, ji lieka fukcionuoti tuščia, o maistas slenka tik per viršutinę dalį, kuri sujungiama su plonąja žarna. Šiuo atveju, po operacijos maisto slinkimas virškinamuoju traktu yra tiesesnis, todėl ir maisto pasisavinimas menkesnis. Po šios operacijos taip pat vyksta palankūs hormonų persitvarkymai ir svoris stabiliai mažėja.“

Derėtų paminėti, kad po abiejų operacijų pacientams stebimas ne tik svorio mažėjimas, bet ir akivaizdi gretutinių ligų korekcija. Ypač tai akivaizdu jaunesnio amžiaus pacientams, kuomet gretutinės ligos (II tipo diabetas, PKS, AKS) dar nėra įsisenėjusios.

Anksčiau buvo populiarios skrandžio apjuosimo operacijos, tačiau ilgainiui pastebėta, kad jos turi nemažai šalutinių veiksnių, ilgainiui išryškėja su svetimkūniu susijusios komplikacijos. Dėl šių argumentų profesorius tokių operacijų daugiau neatlieka ir pacientams nerekomenduoja.

Ar tokia operacija yra sudėtinga ir pavojinga?

 

Mediko teigimu, ši operacija – pakankamai sudėtinga, tačiau labai saugi, jei atliekama kvalifikuoto specialisto rankomis, nes yra standartizuota. Tačiau iki 1% pacientų gali patirti pavojingas komplikacijas, kurios gali sąlygoti ilgesnį gydymą ar net papildomų operacijų poreikį – „Tikrai nenoriu gasdinti nei vieno paciento, nes šansai susidurti su tokia situacija yra tik viena iš 100. Bet visada primenu, kad chirurginį nutukimo gydymo būdą pacientai turi rinktis labai apgalvotai. Suprasdami, kad tai yra efektyviausia, bet tuo pačiu ir pati invazyviausia priemonė. Tai tikrai ne tas pats, kas nueiti į grožio saloną.

Visada pabrėžiu, kad svorio koregavimo ar bet kuri kita operacija turi būti ne greičiausias, o saugiausias kelias tikslui pasiekti.“

Pasiruošimas operacijai

 

Prieš kiekvieną operaciją chirurgas susitinka su pacientu ir aptaria individualų pasiruošimo planą. Kuo daugiau antsvorio ir gretutinių ligų turi pacientas, tuo operacijos rizika yra didesnė. Iki operacijos dienos visos esamos gretutinės ligos turi būti kuo geriau kontroliuojamos. Skrandžio mažinimo operacija yra planinė, todėl paciento tikslas yra kuo geriau jai pasiruošti.

Dažniausiai prieš operaciją pacientų prašoma numesti tam tikrą svorio dalį. Tai padeda lengviau kontroliuoti gretutines ligas, organizmas prisitaiko prie po operacijos būsimo badavimo periodo, kuris yra neišvengiamas. Skirtumas bus tik tas, kad po operacijos esant badavimui pacientas nejaus alkio. Numetus dalį antsvorio net ir pačią operaciją chirurgui atlikti yra lengviau, tad ji atliekama greičiau išlaikant tą patį saugumo lygį. O tai reiškia, kad ir nejautra bus trumpesnė, kas pacientui irgi yra ženkliai naudingiau. Tuomet ir atsistatymas po operacijos yra greitesnis ir lengvesnis.

Ar galima pačiam nuspręsti, kad man jau reikia tokios operacijos?

 

Ruošdamasi susitikimui su chirurgu perskaičiau kelis šimtus puslapių forumuose ir galybes diskusijų grupėse apie skrandžio mažinimo operacijas. Ten ieškojau labiausiai rūpimų klausimų ir atsiliepimų apie gydytojus. Deja, kai kurie medikai renkasi atlikti operacijas vien pacientui panorėjus. Radau faktų, kad moterys (na, atvejų su vyrais tiesiog nepasitaikė) darosi tokias operacijas, nors jų KMI nesiekia nė 30 ar dar net mažiau… Dauguma tokių operacijų atliekama užsienyje.

Tačiau prof. habil. dr. Antanas Mickevičius šiuo klausimu yra labai konkretus – „Kiekvienas žmogus save myli ir priima skirtingai. Dėl to medikai turi kliautis PSO nustatytais kriterijais, kurių pagrindinis yra KMI. Jei KMI yra >35 ir žmogus turi gretutinių ligų arba jei KMI >40, net ir neturėdamas gretutinių ligų toks pacientas jau yra kandidatas chirurginiam nutukimo gydymui. Bet yra dar viena labai svarbi ir būtina sąlyga – pacientas turi būti motyvuotas.

Tai reiškia, kad jis turi būti išbandęs visus kitus galimus neinvazinius svorio metimo būdus. Net yra schema, pasak kurios turi būti einama nuo paprasto, link sudėtingesnio, ir nuo mažiau invazyvaus link invazyvesnio metodo. Kuomet žmogus pradeda manyti, kad esamas svoris jam kelia nepatogumų, pirmiausia parenkama tinkama dieta, adekvatus fizinis aktyvumas. Ir tik jei dėl objektyvių priežasčių tai nepadeda pasiekti rezultato, rekomenduojama kreiptis į nutukimo chirurgą.

PSO pateikiami skaičiai gana konkretūs. Tačiau kartais būna toks fenomenas, kai ateina pacientas, kurio KMI 39,5 ir jis neturi gretutinių ligų. Na, kriterijaus kaip ir neatitinka, tad būtent taip pasakius pacientui gaunu tik vieną atsakymą –„Daktare, jei Jūs manot, kad man sunku priaugti 2-3 kilogramus, tai Jūs klystat. Tada ateisiu kitą savaitę priaugęs 6 kg ir galėsite operuoti”. Aišku, tai anekdotinė situacija. Todėl ir sakau, kad tartis su specialistu reikia individualiai. “

Kada verta sunerimti ir rimtai apsvarstyti operacijos galimybę?

 

Medicininiu požiūriu, jei pradeda ryškėti gretutinės problemos, tai yra rimtas ženklas, kad kažką reikia daryti. Ir nebūtinai pulti operuotis!

„Pasikartosiu, pirmiausia pradėti reikia nuo naujų įpročių formavimo. Aš nei vieno paciento negriebiau už rankos ir netraukiau į operacinę. Visada informaciją rinkitės atsakingai. Jei jau svarstote, kreipkitės į chirurgą, kuris atlieka šią operaciją ir gali įvertinti Jūsų situaciją, galima naudą ir rizikas. Ir tada spręsti, ką daryti. Tikrai nerekomenduoju patarimų ieškoti pas draugus, kaimynus ar internetiniuose forumuose. Nes jie nežino Jūsų situacijos ir neturi kompetencijos patariant tokiu svarbiu klausimu. Net jei patys yra patyrę panašias operacijas.

Jauni žmonės net turėdami KMI virš 40 dažnai nesiskundžia jokiomis gretutinėmis ligomis ir su svoriu gyvena gana gerai. Tačiau statistika yra kiek liūdnoka… Tikėtina gyvenimo trukmė 20-mečių, kurių KMI yra virš 45  yra beveik 10 metų trumpesnė negu tų, kurių KMI yra 25. Tai aišku, neįrodo, kad papildomas svoris trumpina gyvenimą. Tokią statistiką greičiausiai sąlygoja gretutinių ligų sukeltos problemos. Aišku, gretutinės ligos gali ir nesivystyti. Juk tai tik apskaičiuotos tikimybės. Tačiau mano, kaip chirurgo darbas yra padėti motyvuotiems žmonės pagerinti sveikatą ir gyvenimo kokybę.“

 

Mano nuomone, jei KMI yra >40 jau bet kokiu atveju, reikėtų sau įvardinti, kad problemą aš turiu. Ir reikia ją spręsti. O kaip tai padaryti – jau kiekvienu atveju atsakymas bus vis kitas.

 

Kokią reikšmę rezultatui turi paciento mityba po operacijos?

 

Žmogaus sveikata yra jo paties atsakomybė. Po operacijos už paciento racioną neatsako nei chirurgas, nei dietologas, nei treneris, jei tokį turi. Tai suprasti svarbu visiems, besiruošiantiems tokio tipo operacijai. Nes už Jūsų progresą neatsako nei dietologas, nei chirurgas – tik Jūs pats – „Visame šiame nutukimo gydyme dietologo reikšmė tikrai yra svarbi. Prieš operaciją svoris irgi metamas su jo pagalba. Po operacijos pacientai ligoninėje praleidžia apie 2 dienas ir yra išrašomi namo įsitikinus, kad galės išgerti pakankamai vandens. Tuomet per artimiausią mėnesį nuo vandens, sulčių, jogurto ir kito skysto maisto pereinama prie trinto, kol pirmojo pooperacinio mėnesio pabaigoje jau grįžtama prie įprasto maisto valgymo. Tik žinoma, porcijos būna ženkliai mažesnės. Dietologas supažindina pacientą su naujos mitybos ypatumais. Saldus ir riebus maistas gali sukelti nemalonius pojūčius. Na o per pusmetį pacientai grįžta į visiškai įprastą gyvenimą.

Dietologų ir chirurgų bendras tikslas yra sugrąžinti žmogui normalų kūno svorį, nepakenkiant jo gyvenimo kokybei.“

Ar po operacijos pacientai tampa lieknutėliais?

 

Gydytojas patvirtina, kad skrandis yra elastingas organas ir gali išsiplėsti bei susitraukti. Po operacijos siekiama, kad asmuo pasiektų normalų svorį. Dažniausiai operacijos dėka pavyksta atsikratyti 40-60% antsvorio. Likusi dalis – priklauso nuo pačio paciento pastangų. Taip pat nuo įvairių veiksnių – kiek jis turi galimybių judėti, kiek įdeda energijos ir pastangų išlaikyti ir mažinti svorį.

Deja, 1 iš 10 pacientų 10 metų perspektyvoje dalis svorio atauga ar net grįžta į buvusį – „Tokios operacijos nėra labai individualios, jos panašia technika atliekamos visiems pacientams. Dažniausiai tai būna susiję su pačiais pacientais ir jų motyvacija. Antsvoriui sugrįžus, gali būti daromos pakartotinos nutukimą koreguojančios (revizinės) operacijos. Tačiau prieš ją atliekant, būtina išsiaiškinti, kokios yra tikrosios ataugusio svorio priežastys. O jos gali būti nuo staigių ar netikėtų anatominių pokyčių iki psichologinių priežasčių. Tačiau įprastai taip atsitinka dėl to, kad pacientas po operacijos nesuformuoja naujų mitybos ir gyvenimo įpročių, o tai pamažu veda prie gydymo nesėkmės. Revizinės operacijos jau yra individualizuojamos ir atliekamos tik išsiaiškinus gydymo nesėkmės priežastis. “

Intragastrinis balionas – apie tokį tikrai dar negirdėjote!

 

Gydytojas pasakoja, kad jam yra ne kartą tekę nuliūdinti moteris pasakant, kad operacija joms negali būti taikoma. Tačiau tokiais atvejais yra kita išeitis – „Kūną ir jo dydį žmonės supranta labai skirtingai. Tačiau pacientams primenu, kad svorį mažinti galima ne tik chirurginiais būdais. Vienas tokių –  intragastrinis balionas. Į skrandį įleidžiamas balionas, kuris ten prabūna apie 6-12 mėnesių. Tai efektyvus būdas, nes skrandyje nelieka daug vietos, daug suvalgyti nebeįmanoma. Tačiau per tą laiką asmuo turi labai aktyviai formuoti naujus įpročius. Nes kai balionėlis bus pašalintas ir pacientas grįš prie savo gyvenimo būdo, o skrandyje nebebus „kiekio policininko“. Šis metodas gal ir nėra toks efektyvus kaip chirurginis, tačiau yra visiškai saugus ir nedaro jokio negrįžtamos intervencijos pokyčio organizmui. Todėl jei esate pasiruošę keisti gyvenimą iš esmės, tikrai galima pirmiausia išbandyti šį metodą.“

Ko chirurgas negali padaryti?

 

Nepaisant to, kad profesionalus chirurgas gali nepriekaištingai atlikti Jums operaciją, jis negali išspręsti visų Jūsų gyvenimo problemų. Šį teiginį prof. A. Mickevičius pagrindžia asmenine istorija – „Buvo laikas, kai stažavausi ir ilgai dirbau Jungtinėje Karalystėje. Ten pacientai su gydytojais susitinka po 2 metų nuo operacijos ir man teko savo akimis matyti tokią istoriją. Atėjo moteris, kuri, mano nuomone ir pagal visus kriterijus, pasiekė idealų rezultatą. Jos KMI buvo 29. Tiek aš, tiek ją operavęs gydytojas labai džiaugėmės tokiu rezultatu ir iš pažiūros itin sėkmingu gydymu.  Tačiau vizito metu ji paklausė, ar galima atitaisyti viską atgal, kaip buvo? Mane apėmė didžiulė nuostaba ir iš karto paklausiau, kodėl ji to nori? Moteris paaiškino, kad prieš operaciją jausdavosi labai laiminga, kai valgydavo. Paskui pavalgiusi dar valandą gulėdavo soti ir laiminga. O dabar ji jaučiasi sau net labiau negraži, nei iki tol, nes dėl didelio svorio netekimo atsirado ir odos perteklius. Ir jos teigimu blogiausia yra tai, kad net valgyti ir džiaugtis maistu kaip anksčiau, ji nebegali.“

 

Ši istorija tik įrodo, kad operacija gali padėti normalizuoti svorį, bet ne psichologinę būseną. Nutukimas reikalauja kompleksinio gydymo ir labai atidaus savęs stebėjimo.

 

EPILOGAS

 

Po pokalbio su gydytoju supratau, kad skrandžio mažinimo operacijai pasiruošimo yra daug daugiau, nei galėjau pagalvoti. Ir kad tai didele dalimi priklauso nuo pačio žmogaus. Gydytojas pokalbio metu net keletą kartų pabrėžė, kad chirurginį gydymo metodą reikėtų rinktis tik tada, kai nepadeda daugiau niekas. Bent man po šio pokalbio sukirbėjo mintis, jog aš tikrai dar niekada gyvenime nebuvau pakankamai ilgai ir nuoširdžiai dėjusi visų pastangų kryptingam svorio mažinimui.

Mano nuomone, pokalbis su tokiu profesionaliu mediku kaip gydytojas prof. habil. dr. Antanas Mickevičius yra vertingas visiems, kurie susiduria su, rodos, jau neįveikiamu nutukimu. Nebūtinai pokalbis užsibaigs operacijos planavimu. Galbūt Jums, kaip ir man, gydytojas padės pažvelgti į save labai kritiškai ir pasiryžti prieš gulantis ant operacinio stalo tikrai sąžiningai išbandyti mažiau invazyvius būdus ir pasigilinti į svorio atsiradimo priežastis.