Reprodukcinė prievarta. Kas tai?

Reprodukcinė prievarta. Kas tai?

Apsaugoti savo kūną ir protą galime tik tada, kai žinome, ko turime saugotis. Ši sąvoka Lietuvoje dar nėra gerai žinoma, tačiau su reprodukcine prievarta tikrai teko susidurti daugeliui. Dažnu atveju šio tipo prievartos apraiškos vadinamos „normaliais poreikiais“, todėl noriu Tau papasakoti, kas tai yra, kaip to vengti ir ką daryti su ja susidūrus. 

Lietuviškuose šaltiniuose tikrai yra labai menkai informacijos apie tai, kas yra reprodukcinė prievarta. Viskas, ką man pavyko rasti, tai D. Leinartės ir D. Šakalienės pasisakymus spaudoje, kad abortų draudimas yra viena iš reprodukcinės prievartos rūšių. Nes tokiu būdu atimama teisė rinktis, kokia bus nėštumo baigtis. Tačiau tai yra valstybės sprendimas. O šio tipo smurtautojai dažniausiai yra patys artimiausi žmonės. 

Reprodukcinės prievartos apibūdinimas

Tai yra elgesys, trukdantis priimti sprendimus, susijusius su reprodukcinės (dauginimosi funkciją užtikrinančios) sistemos sveikata. Reprodukcinė prievarta ir artimo partnerio smurtas yra stipriai susiję, tačiau ji gali pasireikšti ir santykiuose, kuriuose jokio kito fizinio ar psichologinio smurto nėra.  [1] Šis elgesys yra skirtas paveikti esamo (buvusio, būsimo) partnerio sprendimus, laikyti juos savo valioje. [2] [3] Taip pat šiuo būdu smurtauti gali tėvai ar įstatymų leidėjai (na, valstybė, grubiai tariant). [4] Smurtautojas siekia apriboti asmens reprodukcines teises. [5] Išsivysčiusiose šalyse reprodukcinė prievarta laikoma didžiule socialine problema! 

Išskiriamos trys reprodukcinės prievartos formos: įtaka nėštumo atsiradimui, kontracepcijos naudojimui bei nėštumo baigčiai. 

Įtaka nėštumo atsiradimui 

Tai apima bet kokį elgesį, kuriuo siekiama priversti partnerį susilaukti vaikų arba priešingai – verčiama vengti nėštumo. [1] [6] Tos elgesys apima įvairiausias taktikas, įskaitant: 

  • žodinius grasinimus, 
  • spaudimą turėti lytinių santykių, 
  • atsisakymą naudoti vyro kontroliuojamus kontracepcijos būdus (t.y. prezervatyvus, nutrauktą lytinį aktą), 
  • kišimąsi ar spaudimą nenaudoti moters kontroliuojamos kontracepcijos (hormoninių ar barjerinių priemonių),
  • mėnesinių ciklo, ovuliacijos ar ginekologinių vizitų stebėjimas be moters sutikimo, 
  • spaudimas atlikti moters sterilizavimą ar vyro vazektomiją. 

Įtaka kontracepcijos naudojimui 

Tai apima trukdymą panaudoti konracepcines priemones, spaudimą jų nenaudoti arba naudoti prieš asmens valią. [1] [6] Tokie veiksmai gali būti:

  • Prezervatyvo pašalinimas arba sugadinimas partneriui nežinant, 
  • neleidžiama ar trukdoma partneriui įsigyti kontracepcinių priemonių ar receptų joms, 
  • apgaulės būdu užbaigtas lytinis aktas. Pavyzdžiui, kai partneris pažada nutraukti lytinį aktą prieš ejakuliaciją, tačiau sąmoningai to nedaro, 
  • atsisakoma naudoti prezervatyvą, nors partneris to prašo,
  • kontracepcinio pleistro, žiedo ar intrauterinės priemonės pašalinimas, 
  • kontracepcinių tablečių išmetimas. [1] [2] [3]

Atsisakymas naudoti prezervatyvą net tada, kai partneris to prašo yra dažniausiai siejamas su seksualinės galios dinamika. [8] Taip norima parodyti savo pranašumą priimant sprendimus ir įtvirtinti dominavimą santykiuose. Tai susiję ne tik su nėštumo rizika, bet ir su apsauga nuo lytiškai plintančių ligų. [2]

Nėštumo baigties kontroliavimas

Tai bandymas priversti partnerį tęsti arba nutraukti nėštumą. [1] [6] Guttmacherio instituto politinėje analizėje teigiama, kad asmenys, verčiantys moterį nutraukti pageidaujamą nėštumą arba prievarta tęsti nepageidaujamą – pažeidžia pagrindinę žmogaus teisę į reprodukcinę sveikatą. 

Situacija Lietuvoje

Reprodukcinė prievarta Lietuvoje menkai žinoma ne tik dėl prastos komunikacijos ar nepakankamo informacijos kiekio. Daugelyje šeimų dar gajus įsitikinimas, kad kištis į žmogaus vaisingumą yra ne tik normalus, bet ir pageidautinas reiškinys, rodantis rūpestį ir meilę. Tačiau atmink, kad jokiais būdais ar priemonėmis daroma įtaka negali būti toleruojama! Todėl jei jauti, kad bet kas iš aplinkos elgiasi nederamai ir bando daryti arba daro įtaką Tavo reprodukcinei laisvei – nedelsk ir ieškok pagalbos! 

Deja, Lietuvos įstatymai tokiems smurtautojams yra gana liberalūs. Teisininkė Monika Petrošiutė pasakoja, kokių veiksmų pirmiausia galėtų imtis patiriantys reprodukcinę prievartą – „Pirmiausia, turite aiškiai žinoti savo teises. Noriu priminti, kad išžaginimas ar seksualinė prievarta yra nusikalstama veika, kuomet siekiama santykiauti prieš aukos valią. Tokie nusikaltimai vyksta ženkliai dažniau nei atrodo, ar net jums nesuprantant. Pavyzdžiui, jei jūs reikalaujate partnerio užsidėti prezervatyvą, o jis nesutinka ir vis tiek su jumis santykiauja, tai galima laikyti išžaginimu. Kadangi aiškiai išreiškėte sąlygą, kuriai esant sutinkate turėti lytinių santykių, tačiau jos nesant – tai bus vykdoma prieš jūsų valią. Kitas pavyzdys gali būti, jei partneris siekia lytiškai suartėti jums miegant ar kai esate apsvaiginta(-s). Tuo metu esate bejėgiškos būsenos ir tai taip pat laikoma išžaginimu arba seksualine prievarta, priklausomai nuo partnerio atliktų veiksmų. Dažnai klystama, kad jei esate susituokę ar gyvenate kartu partneris nebus laikomas nusikaltėliu. Visgi yra priešingai – prievartos atvejai galimi ir tarp itin artimų žmonių. Kalbėdama apie reprodukcinę prievartą, atkreipiu dėmesį ir į moters teisę pasirinkti, ar darytis abortą. Šiuo atveju šalyje kriminalizuotas yra nebent vertimas darytis neteisėtą abortą. Tad ir pastaruoju atveju esti sąlyga – draudžiamas neteisėtas abortas, kaip jį reglamentuoja baudžiamasis kodeksas. Taigi, vertimas atlikti abortą taip pat ne visuomet būtų laikomas nusikaltimu.”

Užsienio šalių statistika

Ši skiltis skirta parodyti, kad ši problema pasaulyje yra itin skaudi ir aktuali. Pateikiu šiek tiek statistikos, kad būtų lengviau suvokti šios prievartos dažnumo mastus. 

  • Bangladeše 10% ištekėjusių moterų, patiriančių artimo partnerio smurtą, teigė, kad jų partneris nesutiko su jomis naudoti kontracepcijos priemones [4] Tarp moterų, kurios nepatyrė partnerio smurto, 10,4% teigė, kad jų partneris nesutiko su jomis naudoti kontracepcijos priemonių [4]
  • Šiaurės Kinijoje, 2,1% moterų, ketinančių atlikti abortą, teigė, kad taip pasielgti jas privertė jų partneriai [4].
  • Tarp moterų, kurios Italijoje atliko abortus, 7% patyrė psichologinį smurtą.  Net 13% asmenų, patyrusių fizinį ar seksualinį smurtą, teigė, kad pastoja, nes jų partneris nori, kad jos būtų nėščios. [4] Ir net 21,7% abortus atlikusių moterų pasisakė, kad pastoti jas privertė partneriai, nors jos pačios nėštumui prieštaravo. 
  • Tarp 15–49 metų Jordanijoje ištekėjusių moterų 13% respondentų teigė, kad vienas iš tėvų ar uošvis bandė neleisti jiems naudoti kontracepcijos priemonių, įskaitant jų uošves (36%), motiną (27%) ar seserį (11%). [4] Be to, 11% teigė, kad jų vyras atsisako naudoti kontracepciją arba bandė sustabdyti kontracepcijos naudojimą, o 89% teigė, kad jų vyras išreiškė nepritarimą kontracepcijai. [4] Iš viso 20 proc. Ištekėjusių Jordanijos moterų teigia, kad jų vyras ar kažkas kitas trukdė jų bandymams užkirsti kelią nėštumui [4].
  • Nigerijoje vyro reprodukcinė prievarta buvo pati dažniausia intrauterinės kontracepcijos  pašalinimo priežastis jaunų moterų tarpe (74,2%), o vyresnio amžiaus moterų atveju siekė tik ketvirtadalį visų atvejų (25,8%). Taip pat daugiau atvejų pasitaaikė tarp mažiau išsilavinusių moterų (46,7%) nei labiau išsilavinusių (33,3%) [4].

Ką daryti?

Užduok sau keletą klausimų ir pagalvok, ar tikrai nesulauki spaudimo ar net smurto savo reprodukcinės sveikatos klausimu [2] [3]: 

  • Ar dabartinis/buvęs partneris neleido naudoti kontracepcijos priemonių arba sunaikino turimas priemones arba atsisakė dėvėti prezervatyvą?
  • Ar partneris kada nors bandė priversti pastoti prieš Tavo valią? Arba ar partnerė banė pastoti prieš Tavo paties valią?
  • Ar partneris palaiko sprendimą, kai norite pastoti?
  • Ar su partneriu sutariate, ką turėtumėte daryti dėl nėštumo? 

Ši tema yra labai delikati. Tikiu, kad ne visos poros yra apsvarstę, ką darytų netikėto nėštumo klausimu, galbūt net ne visos bendrai sprendžia kontracepcijos (ne)naudojimo strategiją. Tad pirmiausia, siūlau, neužsipulti partnerio, kaip smurtautojo, o aptarti pačius esminius klausimus – kaip Jūsų porai atrodo teisinga elgtis su savo vaisingumu. Neabejoju, kad daugeliu atveju galima rasti bendrą kalbą. Tačiau atmink, kad Tavo kūnas, vaisingumas ir visi su tuo susiję sprendimai yra tik Tavo pačios asmeninis reikalas! 

Nuorodos į panaudotus informacijos šaltinius: 

  1. Grace KT, Anderson JC (October 2018). “Reproductive Coercion: A Systematic Review”. Trauma, Violence & Abuse. 19 (4): 371–390.
  2. Chamberlain L (2010). “Reproductive Health and Partner Violence Guidelines: An Integrated Response to Intimate Partner Violence and Reproductive Coercion”
  3. American College of Obstetricians Gynecologists (February 2013). “ACOG Committee opinion no. 554: reproductive and sexual coercion”. Obstetrics and Gynecology. LWW. 121 (2 Pt 1): 411–5. 
  4. Grace KT, Fleming C (December 2016). “A Systematic Review of Reproductive Coercion in International Settings”. World Medical & Health Policy. 8 (4): 382–408.
  5. Walker, Susan; Rowlands, Sam (2019-01-01). “Reproductive control by others: means, perpetrators and effects”. BMJ Sexual & Reproductive Health. 45 (1): 61–67.
  6. Miller E, Silverman JG (September 2010). “Reproductive coercion and partner violence: implications for clinical assessment of unintended pregnancy”. Expert Review of Obstetrics & Gynecology. 5 (5): 511–515. 
  7. Paterno MT, Jordan ET (March 2012). “A review of factors associated with unprotected sex among adult women in the United States”. Journal of Obstetric, Gynecologic, and Neonatal Nursing. 41 (2): 258–274.
  8. Hendriksen ES, Pettifor A, Lee SJ, Coates TJ, Rees HV (July 2007). “Predictors of condom use among young adults in South Africa: the Reproductive Health and HIV Research Unit National Youth Survey”. American Journal of Public Health. 97 (7): 1241–8
  9.  Barot S (Fall 2012). “Governmental coercion in reproductive decision making: see it both ways”. Guttmacher Policy Review. Guttmacher Institute. 15 (4).
  10. Black MC, Basile KC, Breiding MJ, Smith SG, Walters ML, Merrick MT, Chen J, Stevens MR (2011). The National Intimate Partner and Sexual Violence Survey (NISVS)
  11. Haeger KO, Lamme J, Cleland K (2018). “State of emergency contraception in the U.S., 2018”. Contraception and Reproductive Medicine. 3: 20.