Panikos ataka – pirmą kartą mane ištiko prieš 20 metų

Panikos ataka – pirmą kartą mane ištiko prieš 20 metų

Tai klastinga liga, nes simptomais primena daugelį fizinių ligų. Tačiau negydomas nerimo sutrikimas gali paskatinti net pakelti prieš save ranką. Šiandien dalinuosi savo istorija, kai daugiau nei dešimtmetį panikos atakas medikai palaikydavo tiesiog pervargimu ir kaip man pavyko ligą suvaldyti. 

Apie savo ligą sužinojau tik po 15 metų

Pirmieji panikos priepuoliai mane ištiko dar ankstyvoje paauglystėje. Kiek pamenu, man nebuvo nė 10 metų kai užklupo pirmasis panikos priepuolis. Spaudė galvą, trūko oro, siaubingai pykino, buvo silpna ir atrodė, kad širdis iššoks lauk. Jausmas buvo toks, tarsi tuoj mirsiu. Panikos priepuolio metu aš nebegalėdavau atskirti, kad yra realybė, o kas tik mano mintys. Tai kartodavosi kas keletą mėnesių ir kaskart seneliai veždavo pas medikus. Tiksliai nepamenu, nei kokius tyrimus darydavo, nei ką diagnozuodavo. Suleisdavo vaistų ir paleisdavo namo. Tačiau tuo metu apie jokius panikos priepuolius nebuvo nei kalbos. Augimo spurtas ar pervargo mokykloje, o gal koks virusas – taip mano savijautą aiškindavo medikai. 

Po maždaug 15 metų dėl didėjančio nerimo kreipiausi pagalbos į psichoterapeutus. Visada save laikiau sveika ir tvirta moterimi. O tas būsenas, kaip ir medikai, nurašydavau nuovargiui, nes visada buvau labai aktyvi. Situacijai įsisenėti padėjo ir tai, kad save laikiau ir kitiems atrodžiau tikra optimistė. Į viską žiūrėjau su šypsena ir man atrodė, kad man viskas visada gerai! 

Pas specialistą kreipiausi dėl padidėjusio nerimo. Maniau gal tai nuo streso darbe, norėjau išsikalbėti, pasitarti. Tačiau psichoterapeuto išvados mane sukrėtė. Po keleto seansų sužinojau, kad visi tie sveikatos pablogėjimai (aš juos taip vadinau) buvo tikrų tikriausi panikos priepuoliai. Negana to, pasirodo, pagal Burnso skalę sirgau itin sunkia depresija ir turėjau generalizuotą nerimą.

Padėti sau galiu tik aš pati 

Dėl tuometinio darbo specifikos pabijojau pradėti nuo medikamentinio gydymo. Nežinau kodėl, tačiau tikėjau, kad su specialisto pagalba galiu sau padėti.  Daug mėnesių kas savaitę lankiausi pas psichoterapeutą. Jis paskirdavo užduočių, pratimų. Juos tikrai sąžiningai darydavau, nes labai bijojau priepuolių pasikartojimo. 

Blogiausia, kai priepuolis užklupdavo darbe. Visada su savim turėdavau knygelę su pratimais, tai jie padėdavo. Bet darbo metu geriausiai suveikdavo mobilioji aplikacija „Ramu“. Ji lietuviška, sukurta profesionalių psichologų. Ten yra meditacijų ir nusiraminimo pratimų, kurie man labai padėdavo. Kai darbe jau pajausdavau, kad priepuolis prasideda, čiupdavau telefoną ir užsidarydavau tualete. Per 15-20 minučių man pavykdavo nusiraminti ir grįžti į darbą. Vėliau radau ir daugiau panašių programėlių, kurios dabar jau tapo neatsiejama nusiraminimo ritualų dalimi. 

Dėl itin sudėtingai susiklosčiusios gyvenimo situacijos šių metų vasarį pradėjau ir medikamentinį gydymą. Tiesa, jis buvo labiau orientuotas į depresijos pablogėjimą. Tačiau tuo pačiu padėjo kovoti ir su nerimu. Tęsiu psichoterapiją, o vaistai padeda jos nemesti tada, kai jau atrodo, kad niekam nebeužtenka jėgų. Dabar jaučiuosi jau daug geriau. Jaučiu beprasidedančius panikos priepuolius ir galiu juos numalšinti jiems dar neprasidėjus! Man tai yra didžiulis pasiekimas.

Panikos priepuolių simptomai

Panikos priepuoliai labai dažnai primena daugelio fizinių ligų simptomus, todėl pirmą kartą susidūrus su šia būsena sunku suprasti, kaip sau padėti.  Daugeliu atveju panikos ataka prasideda nuo stipraus, kartais nevaldomo nerimo, kurį lydi vienas ar keli fiziniai pojūčiai:

– stiprus, dažnas, neritmingas širdies plakimas (virpėjimas),

– skausmas ir diskomfortas krūtinės ląstoje,

– padažnėjęs kvėpavimas ir/ar oro trūkumas,

– „įstrigusio kamuolio gerklėje“ arba smaugimo jausmas kakle,

– vis didėjantis silpnumas,

– galvos svaigimas,

– šaltkrėtis arba atvirkščiai – karščio pylimas,

– prakaitavimas, drebulys,

– odos pašiurpimas, dilgčiojimas

– nutirpusios galūnės (kojos ima drebėti, darosi kaip vatinės ir žmogus ima galvoti, jog tuojau nukris, nepaeis, nualps).

– pykinimas, vėmimas, pilvo skausmai ir viduriavimas.

Šie simptomai dažniausiai priskiriami širdies, kraujotakos ligoms, infekcijoms ar paprasčiausiam nuovargiui. Tačiau kreipusis į medikus daugeliui tenka nusivilti. Atlikus net pačius išsamiausius tyrimus pacientas išgirsta – esate visiškai sveikas! Nes daugeliu atveju panikos priepuolius sukelia ne fiziniai, o psichiniai negalavimai. 

Specialistai rekomenduoja nedelsti

Psichoterapeutai sako, kad negydant liga tik stiprėja. Ilgainiui, šalia atsiranda ir depresijos simptomai. Pacientas nebenori bendrauti, tampa uždaras, skundžiasi nuolat subjurusia nuotaika. Kai nerimas tampa nuolatinis, gali padaugėti minčių apie savižudybę. Todėl numoti ranka į tai nereikėtų. Jei pastebite, kad jums artimas žmogus gali turėti panašią problemą, tačiau vengia vizito pas specialistą, galite jį palaikyti. Paskatinti kreiptis pagalbos ar net palydėti į pirmąją konsultaciją. 

Specialistai pataria užsiimti prevencija – susirasti atpalaiduojančių veiklų. Sportuoti, pasivaikščioti, skaityti knygą. Psichoterapeutai teigia, kad panikos ar nerimo sutrikimų tikrai nederėtų gėdytis. Dabartiniame mūsų gyvenime įtampos ir streso tiek daug, kad su panašiais sunkumais susiduria daugelis gyventojų. Anot jų, svarbu ieškoti pagalbos ir nenuleisti rankų, bei mokytis nugalėti baimes. Nes tai padeda ženkliai pagerinti emocinę gyvenimo kokybę. 

Mano patirtis rodo, kad kvietimo gydytis iš medikų tikrai nesulauksite. Panikos priepuolio metu ne kartą buvau skubios pagalbos priimamajame. Ir nei karto nebuvo užsiminta, kad problema gali būti ne fizinė, o psichinė. Nes atlikus tyrimus paaiškėdavo, kad aš visiškai sveika. Man suleisdavo bromazepamo (raminančių vaistų), pastatydavo lašinę (ji visada gerai skysčiams papildyti) ir išleisdavo namo. O tai, kai kuriais atvejais, galėjo baigtis labai liūdnai, nes mano veiksmai būdavo neprognozuojami.

Liūdna, kad pas mus psichinė ir fizinė sveikata dar vis yra du skirtingi pasauliai. Tačiau labai tikiuosi, kad jie kada nors susijungs!