Nutukimas – tinginystės pasekmė ar liga?

Nutukimas – tinginystės pasekmė ar liga?

Kovo pirmoji savaitė kviečia pasaulį susirūpinti nutukusių žmonių sveikata ir gerove. Tuo tarpu Lietuvoje garsiai kalbėti apie nutukimo stigmas yra kone nepadoru. Kodėl nutukę žmonės susilaukia tokios neigiamos visuomenės nuomonės ir su kokiais nematomais sunkumais jiems tenka kovoti kiekvieną dieną? Išsamiai apie tamsiąją nutukusių žmonių gyvenimo pusę pasakoja nutukimo chirurgas prof. dr. Antanas Mickevičius.

 

Įsitikinimas, kad nutukimas yra tik kalorijų perviršijimo problema, netiesa ir tokiai nuostatai nutukimo chirurgas turi tvirtą atkirtį:

 

Nutukimo chirurgas prof. med. dr. Antanas Mickevičius.

“Esu įsitikinęs, kad nėra nei vieno žmogaus, kuris gyventų neperžengdamas kokios nors taisyklės. Tie, kurie sako, kad nutukimas tik kalorijų perviršio problema turėtų pamėginti vairuoti neviršydami greičio nei vienu vienetu, o dar geriau – važiuotų kiek lėčiau nei leidžiama. Turbūt ilgai tokio tempo palaikyti nepavyktų.

 

Nutukimą sukelti gali daugybė priežasčių. Jos skirstomos į keletą pagrindinių segmentų. Genetinės priežastys apima apima medžiagų apykaitos, hormonų balanso, net charakterio ypatybes.. Socioekonominės priežastys lemia kiek žmogui yra prieinamas pilnavertis maistas, galimybė sportuoti jam tinkamu režimu, konsultuotis pas specialistus. Pastebima, kad nutukimui didelę įtaką daro ir kultūrinės priežastys, nes maistas, visgi, daugelio kultūrų sudedamoji dalis. Ir galiausiai, prisideda gyvenimo tempas ir būdas. Dėl šių priežasčių niekaip negalime nutukimo nurašyti tik kalorijoms. “

 

Nutukę vaikai – pasmerkti visam gyvenimui

 

Pasak prof. med. dr. A. Mickevičiaus, norėdami suprasti nutukimo problematiką, turime į viską pažvelgti nuo pradžių:

 

“Nutukę vaikai be priežasties yra stigmatizuojami ir pasmerkiami gėdai. Jiems dažnai dar ikimokykliniame amžiuje priskiriami menkesni gebėjimai. Pastebėta, kad suaugusiųjų požiūris į nutukusius ir antsvorio neturinčius vaikus yra skirtingas. Deja, ne nutukusių naudai.

Ne visos šeimos geba palaikyti nutukimu sergantį asmenį. Tai gali pasireikšti įvairiai, nuo problemos ignoravimo iki patyčių. Pasiekus mokyklinį amžių atskirtis tik didėja. Prie to prisideda ir medija – vaikiškuose filmuose juokingi, komiški herojai vaizduojami stori ir kone niekada superherojus ar pagrindinis veikėjas nevaizduojamas nutukęs.

 

Deja, ir gydymo įstaigos nutukusiems žmonėms nėra itin svetingos. Reikia atminti, kad ir sveikatos priežiūros specialistai yra tos pačios visuomenės dalis ir taipogi gali turėti negatyvų požiūrį. Labai gaila, kad net atvykus profilaktiniam patikrinimui ne visada pacientas gauna geranorišką patarimą.

 

Nutukę žmonės su diskriminacija susiduria net įsidarbindami. Nes nutukimas glaudžiai siejamas su higienos, valios trūkumu, tingumu. Nors taip nėra, tačiau toks visuomenės požiūris pablogina tiek įsidarbinimo, tiek ilgalaikio darbo perspektyvas.

 

Vaikystėje formuojasi žmogaus charakteris. Ir po tokios patirties tikrai tik nedidelė dalis taps atsparesni ir labiau užsispyrę. Dauguma nutukusių vaikų tampa užsidarę, turi polinkį izoliuotis nuo kitų, pasižymi menku socialiniu aktyvumu. Tai verčia juos dar labiau koncentruotis į save, savo problemas, bijodamas būti atstumtas asmuo dar mažiau bendrauja, mažiau juda ir daugiau valgo. “

 

Esi nutukęs? Čia tu nepageidaujamas

 

Nors visuomenė gana sėkmingai pildo neįgaliųjų ar kitomis lėtinėmis ligomis sergančių asmenų specialiuosius poreikius, tokius kaip rampos ir liftai neįgaliesiems, defibriliatoriai sergantiems širdies ligomis, nutukusių žmonių poreikiai yra tiesiog ignoruojami:

 

“Pastebiu, kad net medicinos įstaigose ne visa įranga pritaikyta nutukusiems asmenims. Pavyzdžiui, nesueina chalatai, per siauros kraujospūdžio matavimo aparatų manžetės, svarstyklės negalinčios pasverti sunkaus paciento ar net paprasčiausios laukiamojo kėdės, kuriose stambus pacientas tiesiog netelpa ir vizito turi laukti stovėdamas.

 

Visos šios detalės neskatina su džiaugsmu lankytis pas gydytoją. Tuomet pacientai ima vengti vizitų, nedalyvauja prevencinėse programose, kurios sukurtos visiems žmonėms, nutukusiems taip pat.

Taip pat kai kurie tyrimai, tokie kaip ultragarsinis tyrimas yra sunkiau atliekamas ir rečiau skiriamas nutukusiems pacientams. Dėl šių priežasčių atsiranda daugiau įsisenėjusių ligų atvejų. O nutukusiems asmenims tai labai pavojinga, nes nutukimui progresuojant prisideda gretutinės širdies ligos, diabetas, sąnarių problemos – vystosi metabolinis sindromas.

 

Aš tikiu, kad šį įsitikinimą būtina keisti, nes nutukę asmenys yra tokie patys, kaip ir visi kiti žmonės ir jų poreikiai turi būti paisomi. “ – sako prof. med. dr. A. Mickevičius.

 

Savo patirtimis nutukimo chirurgui antrinu ir aš pati:

 

“Tikrai ne kartą yra buvę, kad apžiūros metu dėl per siauros manžetės nepavyko pamatuoti kraujospūdžio ir jis buvo užrašytas “iš oro”. Dėl putlių rankų kraujo ėmimas kaskart tampa valios išbandymu, nes yra tekę sulaukti ir 4, 5 ar net 6 dūrio…

 

Su nepatogumais tenka susidurti tikrai daug kur. Yra buvę, kad atėjus į kirpyklą moderniam plaukų dažymui, kuris turėjo trukti apie 5 valandas supratau, jog į kliento kėdę tikrai netilpsiu. Nors joje įsisprausti šiaip taip pavyko, bet jausmas buvo klaikus. Tos valandos labai prailgo ir prisiekiau sau ten negrįžti. Tokie nutikimai itin neigiamai veikia ir savivertę. Jautiesi tiesiog nepageidaujamas.”

 

Nuslėpti – neįmanoma

 

“Priešingai nei kitos lėtinės ligos, tokios kaip padidėjęs kraujospūdis, inkstų nepakankamas ar net diabetas, nutukimas yra labai aiškiai matoma būklė. Pacientas tiesiog praranda galimybę į privatumą, net jei kartais ir norėtų nuslėpti savo ligą.

 

Dauguma visuomenės narių žiūrėdami į neįgalų ar sunkiai sergantį žmogų jam parodo atjautą, norą padėti. O štai nutukimo atveju pacientai dažniau susilaukia kritikos, paniekos nei užuojautos. Nors nutukimas net ir PSO yra pripažintas lėtine liga bei gali sukelti tikrai sunkių medicininių komplikacijų, apsunkinti paciento kasdienybę.

Norėdami padėti nutukusiems žmonėms pirmiausia turime įsisąmoninti, kad nutukimas nėra tik koks nors netikęs įprotis. Tai liga, kurią reikia gydyti. O jei neigiame ligos egzistavimą, apie kokį gydymą galime kalbėti?” – svarsto prof. med. dr. A. Mickevičius.

 

Apie nenuslepiamos diagnozės paliktus nemalonius prisiminimus galiu papasakoti šimtus istorijų ir aš pati:

 

“Aplanko labai šlykštus jausmas, kai esi iš karto nuteisiamas dėl savo išvaizdos, o tiksliau – dydžio. Yra buvę, kai atėjau į prabangių apatinių parduotuvę ir pardavėja iš karto prišokusi prie manęs pareiškė, kad nieko, tinkamo man neturi. Buvo pikta ir skaudu, nes atėjau nupirkti dovanų kupono draugei. Bet susinervinusi išėjau tuščiomis.

 

Ne kartą žmonės yra mane palaikę nėščia. O paaiškinus, kad mano pilve gyvena ne kūdikis, o lašinukai, dažnai susilaukiu pasišlykštėjimo ar paniekos. Tai tik įrodo, kad į tokio paties dydžio kūną žmogus reaguoja labai skirtingai. Jei turi antsvorio dėl esamo ar buvusio nėštumo – nieko tokio. Jei pasakai, kad nutukimas yra tavo liga – traukiasi kaip nuo raupsuotos.”

 

Ką daryti, kai visi atsuka nugarą?

 

Prof. med. dr. A. Mickevičius turi keletą patarimų:

 

“Pirmiausia, susitarkite su savimi ir patikėkite, kad esate pilnavertis visuomenės narys, nepriklausomai nuo kūno parametrų. Nutukimo gydymas apima ne tik fizinio kūno gydymą, bet ir emocinės būklės, savivertės gerinimą. Jei jaučiate, kad jūsų savivertė itin žema, kreipkitės į specialistą. O svorio bei gretutinių ligų korekcija prasideda nuo šeimos gydytojo.

 

Nors esu chirurginio nutukimo gydymo metodo atstovas, bet visada skatinu rinktis metodus nuo mažiausiai invazyvaus ir tik nepasiekiant rezultato keliauti link invazyvesnių metodų. Norisi pabrėžti, kad bet kuriuo atveju reikalingas paciento pasiryžimas, valia ir nusiteikimas įdėti darbo bei pastangų pasiekti užsibrėžtą rezultatą. Net po skrandžio mažinimo operacijos reikalinga priežiūra. Tokiu atveju svoris normalizuojamas lengviau, tačiau mityba vis tiek tenka rūpintis, kad ji būtų pilnavertė.

 

Nutukimo gydymas yra kompleksinis, apima dietą, fizinio aktyvumo didinimą, motyvaciją ilgalaikiam gyvenimo būdo keitimui, galiausiai, esant neefektyviems kitoms priemonėms- svorį mažinančios chirurginės operacijos. Tik taikant šias priemones kartu pasiekiamas geriausias įmanomas rezultatas.

 

Nutukę žmonės neturi būti pasmerkti ir įstumti į kamputį, nors tikrai galėtų gyventi pilnavertį gyvenimą. Tačiau tam būtinas medikų, nuomonės formuotojų, politikų ir visos visuomenės įsitraukimas. Greitų pokyčių tikėtis neverta, bet jei nieko nedarysime, nekalbėsime, juk niekas ir nepasikeis.”

 MONOLOGAS:

Įsiskaitykite į profesoriaus žodžius. Pirmiausia patys turite jaustis pilnateisiai piliečiai, nebijoti reikalauti visiems priklausančios sveikatos apsaugos. O svarbiausia – rūpintis savimi ir neužleisti jokios ligos, nutukimo taip pat. Pasiryžę gydymui būkite kantrūs, drąsūs ir stiprūs! Nes už sveikatą nėra nieko brangiau. Net jei jos atstatymui tektų paplušėti kelerius metus.