4 priežastys, kodėl santuokoje nėra vietos kompromisams

4 priežastys, kodėl santuokoje nėra vietos kompromisams

Ieškokite kompromisų! Sako tie, kuriems iš tikro nesvarbi Jūsų santykių ir gyvenimo kokybė. Kompromisas reiškia, kad nei viena pusė negauna to, ko nori. Šiandien noriu pasidalinti 4 tikrai svariomis priežastimis, kodėl kompromisų santuokoje neturėtų būti. 

 

KOMPROMISINIAI PIRKINIAI NEDŽIUGINA NEI VIENO 

 

Iškart pradėsiu nuo pavyzdžio. Nuostabiausias vieno didelio kompromiso pavyzdys buvo mūsų su vyru pirmasis įsigytas būstas. Viskas, pradedant lokacija, išplanavimu, sienų spalva ir baigiant baldais bei interjero detalėmis, buvo ne kas kita kaip kompromisas. 

 

Prie jo prisidėjo ir netrukus įsigytas automobilis. Kuris irgi buvo begalės kompromisų pasekmė. 

 

Šiai dienai ir automobilis ir butas yra parduoti. Ir tokiu sprendimu abu labai džiaugėmės! Žinot kodėl? BŪTENT dėl priimtų kompromisų. Bute nebuvo nei vieno daikto, kuris iki galo patiktų mums abiems. Nes viską pirkdami, kaip ir daugelis jaunų porų, stengėmės rasti aukso viduriuką… Bet toks, pasirodo, paprasčiausiai neegzistuoja. Todėl namai prisipildė daiktų, kurie buvo minimaliai priimtini abiems. 

Panašiai buvo ir su automobiliu. Nors aš beveik nevairuoju, rinkomės taip, tarsi vairuotume po lygiai. Ir finale – kompromisas, kurio vėliau gailėjomės dėl nepatogumo (išsirinkome savo poreikiams per mažą automobilį). 

 

Visa laimė, kad pardavimai įvyko be finansinių nuostolių. Tačiau tai puiki pamoka ne tik mums, bet ir Jums. NIEKADA įsigydami didesnius pirkinius nepriimkite poroje kompromiso. Jis paliks abi puses nelaimingas. Daiktas turi bent vienam būti tobulas! 

 

BONUS patarimas. Beveik niekada nebūna taip, kad vienas ar kitas daiktas abiems yra vienodai svarbus. Mūsų atveju, man daug svarbiau buvo namai, nei automobilis. O mano sutuoktiniui – automobilis buvo svarbiau, nei namų interjeras. Ir galėjome susitarti tik esmines ribas, kurių jau nebūtų galima toleruoti, užuot amžinai ieškoję kompromisų… Tokiu būdu būtume turėję du tobulus, apgalvotus pirkinius. Ir dar svarbiau – matant laimingą sutuoktinį ir pats imi džiaugtis daiktu labiau, nei atrodė iš pirmo žvilgsnio. Trumpiau tariant – kompromisų mažiau, laimės daugiau! 

 

KOMPROMISAI SANTYKIUS PAVERČIA VERSLO SANDORIU

 

Kad ir kaip sudėtingai skambėtų ši antraštė, ji tikrai visiems pažįstama. Pavyzdžiui, jei važiuosim šį savaitgalį pas Tavo mamą, tai tada sekmadienį aš tikrai eisiu į miestą žiūrėti krepšinio. Jei pirksi šitą meškerę, tada aš užsisakysiu tuos raudonus batus kur rodžiau aną savaitę. 

 

Kažkur girdėta, ar ne? Dažnai kompromisai perauga į amžinas derybas… Aš tau, tu man… Ir santykiuose vystosi ne pasitikėjimas vienas kitu, o kvotų sistema. Kai nuolat vyksta apsikeitimas paslaugomis arba „vertybių aukcionas“, kai partneriai yra priversti mažiau svarbias vertybes paminti tam, kad „mainų“ metu išsaugotų tas, kurios tikrai brangios. 

Manau tai tikrai nėra sveikas santykių modelis ir net blogiau – tokie susitarimai tikrai niekaip nepuoselėja ryšio! Nuolatinis galvojimas, ką galiu pasiūlyti, kad gaučiau tai, ko noriu, galiausiai supriešina partnerius ir įsuka į begalinį kivirčų maratoną.

 

Šiuo atveju siūlyčiau atsisakyti kompromisų. Tiesiog išsiaiškinkite su partneriu kodėl yra noras riboti vienam kito sprendimus? Kokios yra Jūsų griežtosios ribos, kurių nenorite peržengti? Kokie dalykai gali būti priimti kaip norma? 

 

Ir vėl iliustruosiu pavyzdžiu. Mano vyras nemėgsta važiuoti į kaimą. Tačiau besikalbėdami sutarėm, kad kartą per mėnesį vykti be nakvynės jam nėra sunku. Tai yra jo riba, kurią jis gali toleruoti. žinojimas ir toks poreikių išsigryninimas sumažina įtampą priimant bet kokį sprendimą. Ir mes nieko į nieką nekeičiam. Tiesiog apibrėžiam ribas ir jų laikomės. 

 

KOMPROMISINIS SEKSAS = GREITOS SKYRYBOS

 

Čia super delikati tema, tačiau jos pamiršti tikrai nevalia. Seksas yra ne tik būtinas gerai lytinei (ypač vyrų) sveikatai palaikyti, bet ir partnerių ryšio stiprinimui. Deja ir čia pasitaiko kompromisų. Vienam patinka šviesoje, kitam – tamsoje. Vienam reikia įvairovės, kitam tai kelia stresą. Vienam maža 5 kartų per savaitę, kitam ir nuo 2 jau skauda galvą… 

Ir kompromisas sekso tema tikrai reikš, kad nei vienas neliks patenkintas. O tai blogiausia, kas gali nutikti! Iš tiesų, man atrodo, kad seksas blogas net tada, kai patenkintas tik vienas iš partnerių. Nes kad ir kokie dvasingi mes būtume, nepasitenkinimas seksualiniu gyvenimu turi įtakos ir mūsų emociniam ir fiziniam ryšiui. Jei kalbant statistiškai, tai EBPO šalyse per vidutinius metus 70 proc. išsiskyrusių porų kaip pirmąją ar antrąją skyrybų priežastį nurodo sekso trūkumą. Tas trūkumas – tai ne tik reti santykiai. Trūkumas gali reikšti ir nepasitenkinimą esamais santykiais. 

 

Todėl labai labai LABAI svarbu, kad abu su partneriu aptartumėte visas ribas, visus tabu, visus „galbūt“ ir visas neįgyvendintas fantazijas. Gal kai kurios jų bus riboje, kurią kitas partneris gali toleruoti? 

 

Ir BŪTINAI nuoširdžiai pasakykite, jei partneris Jūsų netraukia. Nesistenkite prisidengti viršvalandžiais, vaikais ar namų ruoša. Nemeluokite, kad pavargote, jei iš tikro tiesiog nuoširdžiai nenorite. Patikėkite, dauguma esat daug prastesni melagiai, nei save laikot. Ir partneriai jaučia, kai jiems meluojama. Kartais melas labiau žeidžia, nei tiesa, nes melas kursto baisiausius vaizduotės scenarijus. 

 

Iliustruosiu vėl pavyzdžiu. Kai turėjau depresijos pablogėjimus tikrai visiškai negalėjau pakelti minties apie seksą. Man tai atrodė absoliučiai nereikalinga ir nepriimtina. Bet sakydavau, kad pavargau, ilgai užtrukau darbe ir pan… Maniau, kad taip jam bus lengviau suprasti. Tačiau jis galvojo, kad aš turiu naujus santykius ir ketinu jį palikti! Dirbdavau daug viršvalandžių, sekso nebuvo jau keletą mėnesių… Man buvo begalo skaudu sužinojus, kad jis taip galvoja. Todėl nuoširdžiai patariu – jei tikrai nei truputį negeidžiate savo partnerio, išsamiai pasitikrinkite savo fizinę, emocinę sveikatą bei santykių kokybę. Tai bus daug vertingiau, nei kompromisinis seksas iš gailesčio! 

 

KOMPROMISINIS LAISVALAIKIS SKATINA PERDEGIMĄ

 

Skirtingi žmonės ilsisi skirtingai. Vieniems poilsis yra gulėjimas ir debesų skaičiavimas, kitiems gi 40 kilometrų žygis taigomis. Ir pasitaiko, kad tokie du, visiškai skirtingi žmonės sueina poron. Ir kompromisai leidžiant laisvalaikį arba planuojant poilsį tikrai neduos gerų rezultatų… 

Pradėsiu nuo pavyzdžio. Mano vyras labai mėgsta miškus, ravus, pelkes ir kitas keistas vietas. Brautis per šakas ir voratinklius jam yra tikras malonumas. O aš esu asfalto ir betono vaikas. Man daug mieliau vaikščioti senamiesčiu nei parku. Ir jis ilgą laiką prašė manęs eiti kartu su juo į mišką ar žygį. Kartą sutikau leistis žygin. Praėjus kokius 2 kilometrus mane ištiko baisus panikos priepuolis… Teko žygį nutraukti ir skubėti namo, nes aš jaučiausi tragiškai. Verkiau tol, kol užmigau. Kaip manot, ar mano sutuoktinis apsidžiaugė gavęs paeiti porą kilometrų? Tikrai ne… Nuo to karto nusprendėme, kad rasime būdų, kaip abu galime pasiilsėti taip, kaip kiekvienam reikia. Ir radom! 

 

O svarbiausia, kad po kiek laiko man apsitvarkius su savo ligomis aš sutikau eiti su juo į mišką. Pasirodo, aš daug geriau randu uogas ir grybus ir jau nebebijau būti nematytose vietose! Šitu klausimu irgi padėjo labai aiškus ribų nusistatymas ir atviras kalbėjimas. O pagarba tam, kad partneris yra kitoks nei aš pati išlieka santykių pagrindu! 

 

Visiems labai nuoširdžiai linkiu nustoti ieškoti kompromisų. Leiskite tiek sau, tiek partneriui būti tokiu, kokiu norisi būti. Net jei esat skirtingi. Net jei esat, rodos, nesuderinami. Nepamirškit, kad jei vienas mėgsta maudytis jūroje, kitas gali mėgti gulėti kopose su knyga! Kartais dera tai, kas atrodo nesuderinama! Tik svarbiausia, neleisti kompromisams sugadinti malonumo!