Kodėl mano kava visada be kofeino?

Kodėl mano kava visada be kofeino?

Kaip dabar pamenu 2019 metų birželio 11 dieną. Tą dieną išėjau iš mylimo darbo, nes supratau – jis ne man. Ir nuėjusi pas koučerę klausiau, kur mano kelias? Tą dieną supratau, kad mano kelias dabar veda į savęs pažinimą. 

Po šios dienos sekė keturi mėnesiai stovyklų, seminarų, mokymų, knygų ir pagrindinis viso to darbo tikslas – išmokti įsiklausyti į save. Iš pradžių man tai atrodė neįmanoma. Nes jaučiausi, tarsi mintys veiktų sau, o kūnas sau. Nejaučiau, kad jis skleistų man kokias nors “žinutes”, nes jis tiesiog buvo. Ir man tai buvo tik aparatas, kuris nešiojo mano protą. 

Šiandien praleisiu dalį tų visų pajautimų ir atradimų pradžios, nes apie juos papasakosiu kitą kartą. Šiandien noriu papasakoti apie savo meilę, aistrą ir džiaugsmą – kavą. 

Kuomet pradėjau klausytis savo kūno, kaip jis reaguoja į įvairiausius išorės veiksnius, atkreipiau dėmesį ir kaip jis reaguoja į maistą bei gėrimus. Kava man buvo viskas. Kai liūdna – gerdavau macchiato, kai tingiu – espresso, kai noriu ko nors lengvo – americano, o jei reikia pasirinkti per vieną sekunde – tebūnie latte! Kava buvo mano džiaugsmo gėrimas, nes geros ir skanios kavos puodelis galėjo praskaidrinti net pačią blogiausią dieną. Man tai buvo ne tik mėgstamas gėrimas, bet ir ritualas. 

Kavai buvau visada išranki, labiausiai mėgstu lengvą, subtiliai rūgštelėjusią, vidutinio skrudinimo aromatingą kavą. Ir nutiko taip, kad pastebėjau, jog kava mane veikia gana neigiamai. Po puodelio kavos lyg spaudžia galvą, lyg stipriau jaučiu širdies plakimą, lyg ir rankos truputį virpa… Bandžiau visokias kavas, visokius stiprumus, bandžiau keisti arbatžolių arbata, bet po ilgų eksperimentų supratau – aš jautri kofeinui.

Bandžiau tą nuostatą paneigti bandydama vis kitokią kavą, kitu dienos metu, bet pojūtis vis tas pats. Pasiklausiau trenerės, ar taip gali būti? Ji atsakė, kad maždaug dešimtadalis žmonių yra genetiškai jautrūs kofeinui. Visus kitus jis veikia teigiamai, o tiems sukelia kortizolio šuolius… Netikrinau šio fakto, nes jį jaučiau. Širdis daužosi, rankos virpa. 

Buvo labai liūdna, nes negaliu net apsakyti, kaip aš mėgstu kavą! Bet pradėjus domėtis pasirodo, kad visose kavinėse (na, bent kiek man papuolė) yra kavos be kofeino! Namie irgi bandžiau ir parduotuvines kavas, ir kapsules (jos man tik vienos rūšies skanios buvo), o dabar atradau tobuliausią bekofeininę kavą. Kavą be kofeino geriu jau nuo rudens ir draugė Kalėdoms padovanojo paragauti. Ir va taip mano meilė kavai tęsiasi. Tik dabar aš jau užmezgiau ilgalaikius santykius su Nateca coffee. 

Ir niekada nesutiksiu su tais, kurie sako, kad kava be kofeino – ne kava. Reiškia jie nėra ragavę KOKYBIŠKOS bekofeininės kavos! Nes kavinėse tikrai pasitaiko, kad palieku puodelį tik vos nugertą… O  šita nauja meilė, net geresnė, negu esu kokią nors gėrus net ir su kofeinu. Ir dabar sau galiu leisti, kad ir 6 puodelius per dieną! O jeigu kas abejojat mano žodžiais, kviečiu į svečius – mielai pavaišinsiu!