Kodėl baisu lankytis pas psichologą?

Kodėl baisu lankytis pas psichologą?

Vizitas pas psichologą didelei daliai lietuvių atrodo nepriimtinas dėl keleto esminių priežasčių. Pirma, manau, pasitaikanti dažniausiai, tai nuo sovietmečio likusios „įskaitos“ baimė. Kita populiari priežastis – įsitikinimas, kad ten lankosi tik sunkūs ligoniai ir vat Tavo atveju niekas niekuo nepadės. Papasakosiu, kokia situacija dabar yra šalyje su paslaugomis, visomis įskaitomis, įrašais, konfidencialumu, bei kuo iš tikro gali padėti psichologo konsultacija. 

Ar egzistuoja psichologų klientų „įskaitos“?

Telšių „Vilties linijos“ psichologė-savanorė Lidija Stonienė sako, kad psichologinės pagalbos srityje atsiliekame bent 50 metų – „Turėti psichologinių ar kitų psichinių problemų – nuo tarybinių laikų: „Šiukštu! Gėda!“ Žmonės aiškiai nesuvokia, kad iš tiesų psichologas padeda pažinti  savo, kaip sveiko žmogaus,  mintis, jausmus ir elgesį, problemas bei sunkumus. Tarybiniais laikais žmonės „dingdavo“ psichiatrinėse ligoninėse ir apie juos buvo nekalbama. Vyravo požiūris: „Tokiems tarp mūsų – ne vieta!“. Kiek dar reikės laiko, kad penkiasdešimt metų vyravusi iškreipta filosofija išnyktų iš mūsų sąmonės ir pasąmonės? Bijoma, kad kažkur įrašyta gydytojo diagnozė ar tiesiog informacija apie gydymąsi nuo psichologinių sutrikimų, pakenks ateičiai, karjerai.“ [1]

Džiugi žinia yra ta, kad besikreipdamas į reabilitacijos ar kitoje įstaigoje dirbantį psichologą, pacientas į jokias psichiatrijos įskaitas nepatenka. Dėl vizito pas psichologą joks žmogus gali nesibaiminti prarasti teisę vairuoti, naudotis šaunamuoju ginklu, ir t. t. [2]

Taip pat norėtųsi paminėti, kad prieš keletą metų įsigaliojus naujam BDAR (bendrąjam duomenų apsaugos reglamentui) kiekvieno paciento duomenys dar saugesni, nes pasak šio įstatymo, „genetiniai, biometriniai arba sveikatos duomenys, kuriuos turi ligoninė ar gydytojas“ negali būti atskleidžiami ar ne gydymo tikslais naudojami be Tavo raštiško sutikimo. O tai yra labai gera žinia! Tiek privatūs gydytojai, tiek gydymo įstaigos tikrai yra suinteresuotos saugoti Tavo duomenis. Nes remiantis šiuo įstatymu, pažeidus Tavo privatumą, galėtum bylinėtis dėl žalos atlyginimo, kuri gali siekti net 3 milijonus eurų. [3]

Tikiuosi, dabar tikrai žinai, kad jokios įskaitos ir juodieji sąrašai neegzistuoja, o Tavo duomenis saugo Europos Sąjungos įstatymai ir milijonais gresiantys ieškiniai. 

Bonus faktas: Privačiuose kabinetuose ir net Vilniuje esančiame valgymo sutrikimų centre turi galimybę pasirinkti konsultuotis ir gydytis kaip asmuo Incognito. Tačiau valgymo sutrikimo centro atveju – visos paslaugos būtų mokamos, net jei esi drausta privalomuoju sveikatos draudimu. Bet aš tikiu, kad visada geriau turėti pasirinkimą, kad ir nepigų. 

Ar žinojai, kad skubi psichologinė ar psichiatrinė pagalba poliklinikose suteikiama be eilės ir be siuntimo? 

Pas psichologus lankosi tik psichai ir ligoniai

Dažniausiai normalūs žmonės psichais ir ligoniais tampa būtent dėl to, kad pas specialistą kreipėsi PER VĖLAI. Žinoma, ligos atveju specialisto (psichologo ar psichiatro) priežiūra yra gyvybiškai būtina, tačiau psichologo konsultacija labai padeda ir atvejais, apie kuriuos dažniausiai net nepagalvojate [4]: 

  • kai turi priimti labai svarbų, lemtingą gyvenimo sprendimą;
  • kai jautiesi tarsi nesava ir norėtum išsiaiškinti, kodėl savijauta staiga taip pasikeitė;
  • kai reikia papildomo palaikymo staiga pasikeitus gyvenimui – susilaukus vaikų, išėjus į pensiją, išgyvenant išsiskyrimą, pradedant ar metant mokslus, sužinojus sunkią ar nepagydomą diagnozę ir pan.;
  • kai ieškai būdų pagerinti savo gerovę;
  • kai nori geriau pažinti save;
  • kai nori objektyvios ir nesmerkiančios nuomonės, kuri išklausytų, kas dabar vyksta Tavo gyvenime;
  • kai reikia su kuo nors pakalbėti apie jausmus arba situacijas, apie kurias kalbėti su draugais ar artimaisiais yra nejauku, nesmagu ar net gėda;
  • kai nori rasti geresnį ir glaudesnį ryšį su partneriu arba išsiaiškinti nesutarimų priežastis;
  • kai nori stipriau jausti gyvenimo pilnatvę ir eiti per jį rami ir atsipalaidavusi;
  • kai pastebi pasikartojančias situacijas ir nori išsiaiškinti, kodėl vėl ir vėl nutinka tas pats;
  • kai turi specifinę situaciją, pavydžiui, dėl mokslų, santykių, gyvenimo pasirinkimų ar karjeros ir nori sužinoti, kuo remtis priimant Tau palankiausią sprendimą. 

Punktų yra ir dar daugiau, bet net neabejoju, kad ir šiame sąraše radai kažką naujo? Pasakysiu atvirai, man skaudžiausia dėl to, kad daugeliu iš aukščiau išvardintų atvejų žmonės patarimo kreipiasi į kolegas, draugus, net į būrėjas! O tai yra labai blogai nes draugai, artimieji ir kolegos gali duoti patarimą turėdami slaptą ar atvirą asmeninį interesą Tavo pasirinkimo atžvilgiu, o būrėja – na, ji pasakys bet ką, kad tik ateitum dar kartą. Būrėjas paminėjau ne veltui. Išbandžiau savo kailiu. Depresijos jos negydo, nerimo priepuolių nemažina, o kainuoja kaip geras terapeutas, turintis kabinetą miesto centre su vaizdu į Nerį.  

Aš neturiu problemų, kam man ten eiti? 

Neturint psichikos problemų psichologas yra galimybė treniruoti savo smegenis tokiu lygiu, kokio niekada neįsivaizdavai. Iš vienos savo psichologės išmokau labai daug vertingų bendravimo triukų: 

  • kaip bendrauti su žmonėmis, su kuriais privalau susitikti, bet bijau bendrauti, nes jie mane išmuša iš vėžių; 
  • kaip nutraukti nemalonų pokalbį telefonu neįžeidus pašnekovo; 
  • kaip kalbėti apie save neatskleidžiant asmeninės informacijos; 
  • kaip palaikyti santykius su žmonėmis, su kuriais bendrauti skaudu, bet išvengti neišeina;
  • kaip nuleisti gazą nesprogstant; 
  • kaip reaguoti į kritiką ir dar daug kitų! 

Negi nėra smagu išmokti profesionalių bendravimo triukų? Galima ugdyti empatijos ir kitų emocijų supratimo gebėjimus ar ką tik nori. Taip pat psichologas pamoko atsipalaidavimo, kvėpavimo, nusiraminimo ir susikaupimo pratimų. Galima net pasiruošti karjeros šuoliui! Ir tai, lankantis pas poliklinikos psichologą, nekainuos nė cento. 

Taip pat nesenai sužinojau apie NEO-PI-R testą. Tai dažniausiai naudojama ir labiausiai ištyrinėta asmenybės bruožų įvertinimo sistema. Ji Lietuvoje yra sertifikuota ir mano nuomone, labai padedanti suprasti save, kaip asmenybę. Po šio testo gauni informaciją apie didžiąsias savo sritis: Neurotiškumą, Ekstravertiškumą, Atvirumą, Sutarumą, Sąmoningumą. Kiekviena jų dar turi po 6 bruožus. 

Asmeniškai aš po šio testo pasikoregavau savo ligų gydymo strategiją ir išsigryninau karjeros, santykių ir komunikavimo su žmonėmis planus. Man tai buvo didelis palengvinimas ir pastiprinimas, leidęs suprasti, kodėl esu būtent tokia. 

Tačiau visada labiausiai rekomenduoju rinktis tai, kas Tau atrodo tinkama, priimtina ir teisinga. Kad ir kokius būdus, metodus ar technikas pasirinksi – nepamiršk, kad Tavo gerovė ir ramybė yra svarbiausia! 

 

  1. https://www.bernardinai.lt/2018-06-07-isitikinimas-del-kurio-tyliai-kenciame-kodel-vis-dar-bijome-kreiptis-i-psichologa/
  2. https://www.reabilitacijoscentras.lt/straipsniai/naudinga-zinoti/psichologine-reabilitacija
  3. https://europa.eu/youreurope/business/dealing-with-customers/data-protection/data-protection-gdpr/index_lt.htm
  4. https://www.innermelbpsychology.com.au/myths-about-seeing-a-psychologist/