Emocinis valgymas. Kaip su juo susidraugauti?

Emocinis valgymas. Kaip su juo susidraugauti?

Ne vienerius metus sirgau depresija, nerimo sutrikimais ir teko susidurti su emociniu valgymu. Tikrai ne šiaip sau parašiau, kad su juo reikia susidraugauti, o ne kovoti. Su psichikos sutrikimais ar asmenybės defektais reikia ne kovoti, o juos pamilti, apkabinti, už juos pajausti dėkingumą ir galiausiai – susidraugauti. Kaip tai padaryti? Tuojau papasakosiu. Tik prieš pradėdama noriu pasakyti, kad tai nėra kokio nors mokslų daktaro ar knygos patarimai. Tai mano asmeninė patirtis, padėjusi išgyventi sunkiausias akimirkas. 

 

Pirmas žingsnis – atpažinti emocijas

 

Skamba daug lengviau, nei yra iš tikro. Dažnai esame linkę identifikuoti tik senai pažįstamus jausmus – pyktį, nerimą, liūdesį, džiaugsmą. Tačiau emocijų yra įvairių. Galiu jaustis pažeista, dirgli, neįvertinta, išjuokta, vengianti, maištaujanti, niekinanti, kenčianti, izoliuota, nekontroliuojanti ir pan. Kad būtų lengviau, pradžioje galima naudotis štai tokiu emocijų ratu: 

Kuo tiksliau įsivardinsi emociją, tuo lengviau bus rasti ir pašalinti priežastį arba situaciją racionalizuoti. Galbūt iš pirmo žvilgsnio visai nereikšminga situacija dienos eigoje sukėlė nerimą arba pyktį. Ir ją būtų galima identifikuoti ir išspręsti, užuot auginus iki emocinio valgymo priepuolio. 

 

Iliustruosiu situacija. Grįžtu iš darbo pikta. Jaučiu nenumaldomą pyktį ir norą sukirsti kažką saldaus ir riebaus. Tačiau. Pyktį jaučiu, nes dvi paras neatkeldama galvos dariau sunkų darbą, o iš vadovės negavau nei pagyrimo, nei padėkos nei įvertinimo, kad padariau tai, kas buvo beveik neįmanoma. Tai reiškia, kad aš jaučiuosi ne pikta, o neįvertinta. Ką daryti? Tikrai nereikia sukirsti kibirėlio spurgų. Geriau paprašyti vyro, sesers ar draugės, kad padėtų patikėti savimi, prisiminti ir įsivardinti, kiek daug galiu, kiek daug moku ir kiek daug padariau. 

 

Antras žingsnis – atstatyti santykį su maistu

 

Didžiąją gyvenimo dalį laikiausi įvairiausių dietų tad maistas man būdavo didelis priešas. O kai nuliūsdavau didžiausias draugas. Nes užėjus blogoms emocijoms leisdavau sau „pasilepinti“ ir pasiguosti maistu, kurį įprastai ribodavau. Tad jeigu ir tu turi mintyse gero ir blogo, arba teisingo ir neteisingo, arba galimo ir negalimo maisto sąrašą – TU PRIVALAI JĮ PAMIRŠTI. Visam likusiam gyvenimui. 

 

Visas maistas yra geras. Na, nebent sugedęs ir nebetinkamas vartoti. Bet juk mes ne apie tai. Nėra gero ir blogo maisto. Čia kaip iš tos patarlės, vaistą nuo nuodo skiria tik dozė. Todėl nuo dabar turi įsisamoninti, kad visas maistas yra geras. Tik vienas labiau vertingas tavo kūnui, kitas šiek tiek mažiau. Viskas! Ir ta mintis turi būti automatinė. Tai nebus lengva, tačiau būtina. 

 

Sekantis etapas bus maisto skonio pajautimas. Stenkis kiekvieną patiekalą valgyti tokia tvarka:

  • apžiūrėk, kaip jis atrodo. Ar tau patinka spalva, tekstūra, ar maistas atrodo patrauklus?
  • Pauostyk. Ar kvapas malonus? Ar tokio ir tikėjaisi? Ne per silpnas ir ne per intensyvus?
  • Tada pirmą kąsnį ragauk lėtai, pagalvodama, ar skanu? Kokia tektūra? Šiltas ar šaltas? Ar skonis patinka? Ar nieko netrūksta? 

 

Išsireikšiu labai grubiai, bet… Emociniai valgytojai priepuolio metu viską valgo kaip pjuvenas. Nejaučia nei skonio, nei tekstūros, nei kvapo, nei kiekio. Todėl jei Tavo gyvenime neliks maisto skirstymo į blogą ir gerą, jei pradėsi vėl mėgautis maistu, labai didelė tikimybė, kad užėjus blogoms emocijoms jei ir valgysi, tai bent kažką, ko skonį pajausi. Ir jei valgydama pajausi maistą, pasimėgausi jo reikės ženkliai mažiau. O tai jau bus didelis žingsnis pirmyn. 

 

Trečias žingsnis – saviugda

 

Fizikoje yra toks energijos tvermės dėsnis. Jis sako, kad energija iš niekur neatsiranda ir niekur nedingsta. Taip ir emocinis valgymas. Tai yra vienas iš netinkamų mūsų įsitikinimų. Juos atsinešame iš vaikystės, galime perimti per kelias kartas genetiniu lygmeniu. O kai kurie net susiklosto istoriškai ir perduodami iš kartos į kartą šimtus, ar net tūkstančius metų. Kai kurie įsitikinimai mums padeda išlikti. Tačiau yra nemaža dalis tokių, kurie trukdo gyventi. 

 

Nepamirškim, kad visai neseniai moterys pliaže negalėjo vilkėti maudymosi kostiumėlio, nes tai buvo laikoma amoraliu poelgiu. Juk dabar laikai visai kitokie, tiesa? Šiuo pavyzdžiu norėjau parodyti, kaip greitai keičiasi mados, visuomenės požiūris į daug ką. O mūsų įsitikinimai įsirėžia labai giliai. Kartais, net visa gyvenimui. 

 

Ir čia visai nesvarbu, kaip pasirinksi juos keisti. Skaityti knygas, eiti į seminarus, kreiptis pas specialistus, užsiimti savianalize asmeniškai. Svarbu, kad norėtum tapti savo gyvenimo, savo minčių, savo energijos šeimininke. Kad tikslas surinkti save tokią, kokia pati įsivaizduoji, būtų svarbus Tau pačiai. Kad ir ką nuspręsi daryti savo gyvenime, visada daryk tai tik SAU ir dėl SAVĘS.