Apie nulį

Apie nulį

Lėktuvo saugos instruktaže labai aiškiai pasakyta – pirmiausia deguonies kaukę užsidėk sau, o tik tada šalia esantiems. Kodėl? Niekam nekyla klausimų. Bet gyvenime kažkodėl elgiesi atvirkščiai. Pirmiausia – vaikams. Jie maži, jiems reikia mamos. Tada vyrui – jam reikia rūpesčio, nes pas kitą išeis… Tada dalini save darbui, draugams, artimiesiems, kolegoms, pažįstamiems giminėms ir kaimynams. Nes nu gi nesunku padėti, patarti, išklausyti, nuvežti, paskolinti, padaryti… Ir taip išsitaškiusi supranti, kad Tau nieko neliko. Neliko pinigų hobiui. Neliko laiko pomėgiams ir pramogoms. Neliko energijos pasirūpinti savo grožiu, sveikata, o kai kuriais atvejais – laiko nelieka net pietums!

Taisyklė tik viena – Tu gali duoti kitiems tik tada, kai prisipildai save sklidinai. Daugeliui moterų tai skamba neįtikėtinai, nes jos visada yra dėl kitų ir niekada dėl savęs. Bet taip būti negali! Jei tavo resursai išeikvoti, tai ką Tu duodi? Paskutinius sveikatos lašus? Paskutines jėgas? Paskutines laisvas minutes ir užgniaužtą pyktį, kad vėl neliko nieko tam, ko norėjai? Pirmiausia visada turi būti TAVO prioritetai. TAVO laikas. TAVO pomėgiai. Kai jausi savyje PILNATVĘ, tu galėsi duoti daug daugiau! Dalinsi laimę, pozityvumą, tikėjimą, švelnumą, palaikymą, ramybę ir jėgą. Tai spinduliuos savaime, nes iš pilno indo šitas gėris veršis be papildomų pastangų. Ir tai nėra egoizmas. Tai paprasčiausia matematika. Nulinį savo resursą gali padalinti kad ir 20čiai žmonių, vis tiek rezultate – nulis.

Neištuštink savo resursų taurės! Tebūnie ji sklidina! ❤