Apie geriausią draugą

Apie geriausią draugą

Mielas kūne,

Aš noriu prieiti arčiau ir būti tavo draugė. Tu tiek metų dirbai man, o aš net nepastebėjau. Ačiū Tau už meilę, rūpestį, globą. Stovykloje šie Harmoningo gyvenimo kūrėja Aurelija pasakyti žodžiai įstrigo man į širdį taip giliai, kad atrodo, net suskaudo. Prieš akis iškilo visi kartai, kai menkinau, niekinau, kankinau, skriaudžiau, nesirūpinau, perspaudžiau ir pereikvojau savo kūną. Visi kartai kai bandžiau sumažinti, išlyginti, patempti, patobulinti – o jis kantriai nešė mane iš dienos į dieną ir beveik nebyliai kentėjo. Buvo su manim nepaisant to, kaip stipriai jo nekenčiau. Suvokiau kaip mažai kartų aš jį lepinau, dėkojau, iš tikro – rūpinausi ne jo išvaizda, o gerove. Kaip mažai kartų stabtelėjau ir įsiklausiau – ar tau viskas gerai? Ar gerai tavim rūpinuosi? Ar tau nieko netrūksta. Buvau sau be galo žiauri ir negailestinga. Griežta. Nepalaužiama. Nepalenkiama, kurčia, akla ir neveiksni, kad padaryčiau ką nors jo labui. Viską dariau, kad tik kažkam būtų maloniau į mane žiūrėti.

Kol vieną dieną taip aiškiai suvokiau, kad mano kūnas su manimi bus nuo pirmo iki paskutinio mano atodūsio. Kad jis man yra priemonė veikti, būti, daryti. Tai mano proto, emocijų, dvasios kevalas, kurio dėka galiu pasiekti kitus žmones. Ir kuris yra mano pats ištikimiausias draugas, kuris vertas mano meilės ir priėmimo. Nuo tos dienos liepiau sau rūpintis kūnu, jo gerove, sveikata ir kasdien stengiuosi tapti jam kuo geresne, rūpestingesne drauge. Nes kūnas man dovanoja didžiausią dovaną, kokią kada nors galiu gauti – galimybę GYVENTI!

Ir aš sau primenu, kokia už tai esu dėkinga ❤