Kodėl mano tinklaraštis vadinasi netobulos?

 

Aš save ir kiekvieną žmogų aplink laikau menininku ir kūriniu viename – mes patys per savo pasirinkimus kuriame save ir savo asmenybę, savo gyvenimą, tad esame kūrėjai. Tačiau pasaulyje egzistuojame ir kaip kūriniai. Pavyzdžiui, praeiviui, kurį šiandien sutikau pirmą ir paskutinį kartą gyvenime, aš visą laiką ir būsiu kūrinys, toks, koks buvau tą akimirką. Tačiau visą gyvenimą kurdamas vieną vienintelį šedevrą menininkas jį nuolat tobulina – žiūri iš toli ir iš arti, kartais net pertapo iš naujo, o kartais palieka dešimtims metų, kad mintis susigulėtų. Ir iki pat mirties jis netaps tobulas. Nes tą akimirką, kai kūrinys pasirodys esąs tobulas – kūrėjas nustos stengtis. Nebebus prasmės dirbti, tapyti, dailinti, augti, mąstyti. Nes viskas jau padaryta. Taip galvoju ir apie save. Kol esu netobula, galiu būti kokia tik noriu! Šiandien linksma, rytoj lyriška. Kasdien pertapyti save naujai ir svarbiausia – nebijoti sugadinti! ❤